Visą savaitę vaikai tyrinėjo gamtą, domėjosi vabzdžių, vabalėlių gyvenimu. Aiškinosi kas ropoja, o kas moka skraidyti. Aptarė pažystamus ir negirdėtus jų pavadinimus, mokėsi įsiklausyti ir išgirsti bitelių, muselių, vabalėlių dūzgimą, zyzimą. Visi kartu klausėmės pasakos apie sraigę, kuri nemokėjo džiaugtis. Vienoje stotelėje vaikai tyrinėjo gyvus vabaliukus t.y. sliekus, sraiges ir gyvalazdes, žymėjo lapuose jų dydį, spalvą, ilgį, svorį. Dailės studijoje vaikai spalvino guašu vabalus, o lipdymo stotelėje vaikai ant langų lipdė vabaliukus. Šis kūrybinis procesas per STEAM ugdymą, didina susidomėjimą gamtos mokslais, formuoja vaikų kūrybiškumą. Savaitės veiklas „Rainiukų“ laboratorijoje užbaigėme konstruodami vabalų viešbutį.

Veiklos metu ,,Skambantys puodai", vaikai laisvai tyrinėjo išdėliotus virtuvės įrankius, puodus, dubenėlius, bandė įvardinti jų paskirtį. Vėliau juos panaudojo, surengdami ,,Puodų orkestrą", pagal I.Gučienės dainelę ,,Šaunus orkestras", ritmiškai pritarė puodais, šaukštais, kavos dėžutėmis, plastikiniais buteliais, savarankiškai atrasdami grojimo būdą. Žaidimo metu ,,Mano žaisliukas dingo - mano žaisliukas atsirado", vaikai ieškojo po puodais pasislėpusių žaisliukų, o juos suradę šokdino ant puodo, pagal smagią dainelę ,,Šokio Pamoka" - Vaikiškos dainelės/Dainų karuselė. Veiklos metu ,,Tekstilės ir pirštukų dialogas", vaikai žaisdami kūrybinį žaidimą ,,Miškelyje", noriai imitavo skruzdės, kiškučio, meškos, varlytės judesius ant padėto audinio. Pagal raminančią - gydančią muziką žaidė žaidimą ,,Skraidančios skiautės", mėgavosi žaisdami su audinių atraižomis: jas tampė, mėtė, gaudė, suskleidė, išskleidė, slėpėsi. Vėliau kūrė ,,Netikėtą audinių atraižų koliažą“, kiekvienas vaikas pasirinktą skiautę įkomponavo į didžiojo audinio vietą. 

Mokytojos Dovilė ir Aistė vaikams padėjo suvokti gamtos mokslus, apie aplinką ir joje vykstančius procesus. Ugdytiniai lavino pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę.
Tobulėjo vaikų gamtos pažinimo sritis – mažieji buvo skatinami mąstyti, samprotauti, spręsti iškilusias problemas. Veikdami gamtoje sėdami vaistažoles, daržoves, vaismedžius savo darže mokėsi suprasti supančią aplinką kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis kūrybinėmis priemonėmis. Vaikai patenkino savo smalsumą, aktyviai tyrinėdami žemė, medžio drožles, sėklas. Pastebėdami naujus objektus, stengėsi suvokti, kaip kas veikia, iš kokių dalių susideda.
Vaikai kūrė teorijas, kad paaiškintų, ką jie mato, ir rinko duomenis, jog išbandytų šias teorijas. Jie kėlė hipotezes, paremtas savo pastebėjimais, o tada bandymo būdu tikrino šias hipotezes. Kaip ir tikri mokslininkai, vaikai stebėjo, ką daro kiti, mokėsi iš jų, bandė kartoti tai, ką matė, užduodami klausimus, stebėdami ir aptardami rezultatus.

Patiriminis ugdymas tai mokymasis veikloje. Vaikai įsisavina žinias per realią gyvenimišką patirtį. Praktinis patyrimas yra vienas geriausių mokymosi būdų. Vaikai geriausiai mokosi iš savo asmeninės patirties ir savo atradimų. Tai, ką vaikai daro yra vertingiau nei tai, ką jie žino. Lopšelyje – darželyje „Eglutė“ Rainių skyriuje mokytojos Dovilė ir Aistė į steam klasę atsinešė vandens cemento. Vaikų buvo klausiama kas tai ir kaip šie dalykai susiję? Aptarę, ką galima su jais daryti, vaikai ėmėsi darbo. Steam klasėje vaikai gamino vazonėlius iš cemento, dekoravo ir puošė akmenukais.