5–6 metų vaikai leidosi į inžinerinį ir mokslinį tyrinėjimą – konstravo automobilį, kuris juda, pasitelkdami grupės aplinkoje esančias kasdienes priemones ir antrines žaliavas: skalbinių segtukus, dantų krapštukus, sagas, magnetus, neberašančius flomasterius ir šiaudelius. Veiklos pradžioje vaikai tyrinėjo magneto savybes, aiškinosi magnetinės traukos ir stūmos reiškinius, kėlė klausimus, spėliojo ir formulavo hipotezes: kaip magnetas gali priversti automobilį judėti? Ar įmanoma pajudinti automobilį jo neliečiant? Kas nutiks priartinus vienodus ar skirtingus magnetų polius?
Praktinio eksperimentavimo metu vaikai išbandė magnetų sąveiką, stebėjo jų traukos ir stūmos poveikį bei ieškojo būdų, kaip šį fizikinį reiškinį pritaikyti konstruojant judantį automobilį. Pasitelkdami inžinerinį mąstymą, patys kūrė automobilio konstrukciją, ieškojo tinkamiausių medžiagų, sprendė iškilusius iššūkius, išbandė sukurtą modelį ir tobulino jį, siekdami, kad automobilis judėtų.

Vaikai dekoravo puodelius, tyrinėjo jų formą, paviršių ir kūrė savitus raštus. Apžiūrėjo puodelio dalis – dugną, sieneles, kraštą ir ąselę, aptarė jų paskirtį. Planavo, kokiomis spalvomis ir ornamentais puoš savo puodelį, rinkosi dekoravimo priemones. Išbandė, kaip ant išlenkto paviršiaus nubrėžti linijas, taškus ir geometrines figūras, stebėjo, kaip dengiasi spalvos. Sprendė kūrybinį ir techninį iššūkį – kaip laikyti bei pasukti puodelį, kad būtų patogu dekoruoti skirtingas jo puses ir neišsiteptų jau papuoštos vietos. Skaičiavo piešinio elementus, lygino jų dydį, kūrė pasikartojančias spalvų ir formų sekas. Apžiūrėjo savo darbus iš skirtingų pusių, papildė kompozicijas ir pristatė kūrybinius sumanymus draugams. Veikloje susijungė gamtamokslinis tyrinėjimas – puodelio paviršiaus ir dekoravimo medžiagų savybių stebėjimas, technologijos – dekoravimo priemonių ir jų naudojimo būdų išbandymas, inžinerija – puodelio formos, jo dalių ir paskirties sąsajų pažinimas, menai – spalvų, ornamentų ir kompozicijos kūrimas, matematika – elementų skaičiavimas, geometrinių formų atpažinimas, dydžių lyginimas ir pasikartojančių sekų sudarymas. 

Vaikai kartu su tėvais kūrė automobilius iš kartono dėžių. Tyrinėjo kartono savybes, aptarė, kaip dėžės dydis ir forma gali padėti įgyvendinti sumanymą. Planavo, kur bus automobilio langai, durys, ratai ir vairas. Skaičiavo reikalingas detales, matavo, žymėjo jų vietas, lygino dydžius ir formas. Padedami tėvų kirpo, lankstė, klijavo ir jungė automobilio dalis. Sprendė inžinerinį iššūkį – kaip pritvirtinti detales, kad jos laikytųsi, o automobilio konstrukcija būtų tvirta. Išbandė skirtingus tvirtinimo būdus, pastebėję netvirtas vietas ieškojo sprendimų ir tobulino savo kūrinius. Pasitelkę vaizduotę rinkosi spalvas, kūrė automobilio numerius, žibintus ir kitus puošybos elementus. Bendras kūrybinis darbas skatino tartis, dalytis užduotimis ir įgyvendinti bendrą sumanymą. Veikloje susijungė gamtamokslinis tyrinėjimas – kartono lankstumo, standumo ir tvirtumo pažinimas, technologijos – konstravimo priemonių ir įrankių naudojimas, inžinerija – automobilio projektavimas, dalių sujungimas ir konstrukcijos tobulinimas, menai – spalvų, formų ir dekoravimo sprendimų derinimas, matematika – skaičiavimas, matavimas, dydžių bei geometrinių formų lyginimas.

Veiklos aprašymas: 
Pasivaikščiojimo metu „Žvirbliukų” grupės vaikai rinko gamtinę medžiagą, mokėsi įvardinti lapų spalvas (geltona, ruda, žalia), juos suskaičiuoti ir palyginti. Ant šaligatvio patiesta lipni plėvelė tapo puikia erdve individualiai bei grupinei kūrybai lauke. Ši edukacija skatino vaikų sutelktumą, estetinį suvokimą ir bendradarbiavimą. Veiklos metu vaikai aktyviai lavino smulkiąją motoriką, lytėjimo pojūčius bei akies-rankos koordinaciją, stengdamiesi lapelius atsargiai prispausti prie lipnaus paviršiaus.
Siekdami gilinti vaikų patirtį, veiklą praturtinome tikslingais STEAM iššūkiais:
• 🧪 S – Mokslas: Gamtos tyrinėtojai. Vaikai tyrinėjo surinktų lapų struktūrą, tekstūrą (švelnus, šiurkštus, gysloti paviršiai) ir aptarė, kodėl rudenį lapai keičia spalvą bei krenta nuo medžių. Taip pat eksperimentavo su lipnumo savybe – stebėjo, kokie objektai (lapai, gilės, šakelės, akmenukai) geriausiai prilimpa, o kurie yra per sunkūs ir nukrenta.