Mokytojos Dovilė ir Aistė vaikams padėjo suvokti gamtos mokslus, apie aplinką ir joje vykstančius procesus. Ugdytiniai lavino pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, uoslę.
Tobulėjo vaikų gamtos pažinimo sritis – mažieji buvo skatinami mąstyti, samprotauti, spręsti iškilusias problemas. Veikdami gamtoje sėdami vaistažoles, daržoves, vaismedžius savo darže mokėsi suprasti supančią aplinką kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis kūrybinėmis priemonėmis. Vaikai patenkino savo smalsumą, aktyviai tyrinėdami žemė, medžio drožles, sėklas. Pastebėdami naujus objektus, stengėsi suvokti, kaip kas veikia, iš kokių dalių susideda.
Vaikai kūrė teorijas, kad paaiškintų, ką jie mato, ir rinko duomenis, jog išbandytų šias teorijas. Jie kėlė hipotezes, paremtas savo pastebėjimais, o tada bandymo būdu tikrino šias hipotezes. Kaip ir tikri mokslininkai, vaikai stebėjo, ką daro kiti, mokėsi iš jų, bandė kartoti tai, ką matė, užduodami klausimus, stebėdami ir aptardami rezultatus.

Mokytojos Dovilė Kamenė, Aistė Dauparaitė