Sveiki!

Mums malonu, kad apsilankėte lopšelio darželio "Eglutė" svetainėje! Tikimės, kad rasite tai, ko ieškote!

Pradžia

Mažieji keliautojai atranda rudenį: nuo Džiugo piliakalnio iki Germanto akmens

Ruduo – tai metas, kai gamta nusidažo įvairiausiomis spalvomis, o kiekvienas pasivaikščiojimas arba išvyka gali tapti tikru atradimų nuotykiu. Su grupės vaikais leidomės į smagią kelionę autobusu, kupiną naujų įspūdžių, netikėtų susitikimų ir smalsių tyrinėjimų.
Prieš leisdamiesi į kelionę, vaikai atliko užduotį – „Keliaudamas atrask...“. Kartu aptarėme, ką keliaudami stebėsime, įsiminsime, o grįžę pažymėsime. Kelionė autobusu vaikams jau savaime tapo mažu nuotykiu – pro langus stebėjome besikeičiantį kraštovaizdį, rudenėjančius medžius ir spalvingus gamtos vaizdus.

Kel1     Kel2

Tikras džiaugsmas laukė pamačius alpakas. Vaikai smalsiai stebėjo šiuos neįprastos išvaizdos gyvūnus, jų išvaizda ir elgesiu. Netoliese dėmesį patraukė ir triukšminga vištų šeimynėlė. Stebėdami gyvūnus vaikai mokėsi pastebėti jų panašumus ir skirtumus, ugdėsi pagarbą gyvajai gamtai. 

Kel3    Kel4

Vėliau užsukome prie Džiuginėnų dvaro. Trumpai papasakojome, kad čia kurį laiką gyveno lietuvių rašytoja Žemaitė. Apie ją vaikai daugiau sužinos, lankydami mokyklą. Smalsios akys ieškojo įdomių detalių, o mažieji keliautojai džiaugėsi galėdami pažinti dar nematytas vietas.

Kel5    Kel6

Dar viena įdomi stotelė - Germanto akmuo. Ši vieta pakvietė trumpam stabtelėti, apsidairyti ir pasigrožėti gamtos kuriamais vaizdais. O juk tikram tyrinėtojui svarbu ne tik pamatyti, bet ir išsiaiškinti, kas slypi visai šalia.

Kel7

Pamatę kalną vaikai apsidžiaugė ir palypėjo ant jo. Pasiekę aikštelę, jie stabtelėjo atsikvėpti ir pasigrožėti iš aukščiau atsiveriančiais vaizdais. Išklausę legendą apie Džiugo kalną, kuri nukėlė į senus laikus ir pažadino vaizduotę, vaikai ėmė tyrinėti jo aplinką ir tapo tikrais mažaisiais gamtininkais. Pasitelkę padidinamuosius stiklus, jie tyrinėjo nukritusius lapus, medžių kamienus, ieškojo mažyčių vabaliukų ir kitų gamtos paslapčių. Atidžiai apžiūrinėjo lapų formas, spalvas, medžių žievės raštus, ieškojo smulkių gyvybės ženklų. „- Aš matau skrudėlytę, ji ant medžio kamieno!“. Pamatę samanomis apaugusį kauburėlį, vaikai klausinėjo ir spėliojo: „- O kas čia gyvena?“ Smalsumas, klausimai ir noras pažinti lydėjo mažuosius visos kelionės metu. Juk geriausiai mokomės tada, kai galime patys pamatyti, paliesti, palyginti ir atrasti.

Priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Regina Ragauskienė, Jurgita Nagienė.