Kartais geriausios dovanos – tai ne gėlės ar sveikinimai, o kartu praleistas laikas, nuoširdus juokas ir bendri prisiminimai. Būtent tokią dovaną sau Mokytojų dienos proga padovanojo mūsų darželio mokytojos ir mokytojų padėjėjos, leidusios į smagų žygį po nuostabų Telšių kraštą. Šią ypatingą dieną nusprendėme paminėti kitaip – palikti kasdienius darželio rūpesčius, trumpam sulėtinti tempą, pabūti gamtoje ir pasidžiaugti tuo, kas svarbiausia: buvimu kartu. Mūsų laukė trys gražios stotelės – Džiugo piliakalnis, Germanto ir Ilgio ežerai, kiekviena turinti savitą istoriją, legendas ir gamtos grožį. Pirmoji stotelė – Džiugo piliakalnis, apipintas legendomis apie žemaičių didvyrį Džiugą, kuris, pasak padavimų, siejamas ir su Telšių miesto įkūrimu. Čia prisiminėme legendas, atsakinėjome į klausimus ir atlikome smagią užduotį – per dešimt sekundžių sugalvoti kuo daugiau žodžių, prasidedančių raide D. Netrūko nei išradingumo, nei juoko, o žygio dalyvės dar kartą įrodė, kad kūrybiškumas ir gera nuotaika puikiai dera bet kokioje aplinkoje.

Toliau keliavome prie Germanto ežero – vieno gražiausių Telšių krašto gamtos kampelių. Čia grožėjomės ramybe, miškų žaluma ir ežero vaizdais, o kartu prisiminėme legendą apie karžygį Germantą, kurio ašaros, pasakojama, virto ežeru. Ši istorija paskatino susimąstyti ir nusišypsoti: jeigu mūsų geros emocijos šiandien virstų vandeniu, galbūt užtektų dar vienam ežerui! O jų tikrai netrūko – pokalbiai, šypsenos ir nuoširdus bendravimas lydėjo visą kelionę. Trečioji stotelė – Ilgio ežeras, pasiekiamas pažintiniais takais. Čia žygio dalyvės turėjo progą ne tik pasigrožėti gamta, bet ir išbandyti įvairiausias užduotis, kolegių užduotas mįsles apie šio krašto istoriją. Šis žygis buvo kur kas daugiau nei keli įveikti kilometrai. Tai buvo galimybė pabūti ne tik kolegėmis, bet ir bendrakeleivėmis – pasikalbėti, pasijuokti, geriau pažinti viena kitą ir pasisemti naujų jėgų kasdieniam darbui su vaikais. Bendros užduotys, smagūs klausimai ir gamtos apsuptyje praleistas laikas dar kartą priminė, kokią didelę reikšmę turi komandinė dvasia, tarpusavio palaikymas ir geri santykiai. 

Žygio pabaigoje viena kitai skyrėme gražius žodžius ir apkabinimus. Tai buvo paprastas, tačiau prasmingas priminimas, kad kiekviena esame svarbi bendruomenės dalis, o nuoširdus žodis ar palaikantis žvilgsnis gali tapti tikra dovana. Mokytojo darbas prasideda nuo santykio – su vaiku, kolega, šeima ir pačiu savimi. Todėl rūpindamosi vaikų emocine gerove neturime pamiršti ir savo emocinės sveikatos. Laikas gamtoje, bendrystė ir galimybė atsitraukti nuo kasdienės rutinos padeda atgauti jėgas, stiprina tarpusavio ryšius ir įkvepia naujiems darbams. Iš žygio grįžome ne tik su maloniu nuovargiu, bet ir su šviesiomis emocijomis, šypsenomis bei dar vienu gražiu bendru prisiminimu. Tegul ir kasdienybėje mus lydi žygio metu atrastas paprastas, bet labai svarbus suvokimas: net ir ilgiausias kelias tampa lengvesnis, kai juo einame kartu.

Žygio sumanytojos ir organizatorės: Lina Sakienė, Alma Rubinienė, Vaida Lukošienė